Kodėl dezinformacija taip lengvai plinta internete
Kiekvieną dieną naršydami socialiniuose tinkluose susiduriame su neįtikėtinu informacijos srautu. Kai kurie įrašai atrodo įtikinami, kiti – absurdiški, bet tarp jų slypi ir tokių, kurie specialiai sukurti klaidinti. Dezinformacija nėra naujas reiškinys, tačiau skaitmeninėje erdvėje ji įgavo visai kitą mastą.
Pagrindinė problema ta, kad socialiniai tinklai veikia pagal algoritmų logiką – jie rodo turinį, kuris kelia emocijas, provokuoja reakcijas, skatina dalintis. O būtent tokias savybes turi ir dezinformacija. Ji dažnai būna šokiruojanti, piktina arba sukelia stiprų susižavėjimą. Žmonės dalijasi tokiu turiniu impulsyviai, net nepatikrinę faktų.
Be to, mes visi turime polinkį tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų jau turimus įsitikinimus. Tai vadinama patvirtinimo šališkumu. Jei kažkas skelbia nuomonę, kuri dera su mūsų pasaulėžiūra, mes linkę ją priimti be kritinio mąstymo. Dezinformacijos kūrėjai tai puikiai žino ir tuo naudojasi.
Patikrinkite šaltinį ir jo patikimumą
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti, kas skelbia informaciją. Ar tai žinomas naujienų portalas? Ar tai asmeninis profilis? O gal tai puslapiai su keistais pavadinimais, kurie bando imituoti tikrus žiniasklaidos kanalus?
Dažnai dezinformaciją skleidžia puslapiai, kurių pavadinimai panašūs į tikrų naujienų portalų pavadinimus, tik su nedideliais skirtumais. Pavyzdžiui, vietoj tikro portalo pavadinimo gali būti pridėtas papildomas žodis arba pakeista viena raidė. Tai daroma sąmoningai, kad žmonės nekreiptų dėmesio.
Kai matote įdomų įrašą, paspauskite ant šaltinio pavadinimo ir apsilankykite jų puslapyje. Pažiūrėkite, kokio pobūdžio kitas turinys ten skelbiamas. Ar tai atrodo kaip profesionalus žiniasklaidos kanalas, ar greičiau kaip puslapio, kurio tikslas – generuoti paspaudimus ir virusiškai plisti, darbas? Patikrinkite, ar puslapyje yra kontaktinė informacija, redakcijos sudėtis, „Apie mus” skyrius. Rimti žiniasklaidos šaltiniai visada turi aiškią informaciją apie save.
Taip pat verta pažiūrėti, kada buvo sukurtas toks puslapis ar profilis. Jei paskyra sukurta prieš kelias savaites, bet jau skelbia „sensacingą” informaciją, tai turėtų kelti įtarimą.
Analizuokite pačią žinutę ir jos toną
Dezinformacija dažnai naudoja labai specifinį kalbos stilių. Ji būna kategoriškai teigianti, pilna šauksnių, emociškai įkrauta. Tokiuose pranešimuose retai rasite niuansų ar skirtingų požiūrių – viskas pateikiama kaip absoliuti tiesa.
Atkreipkite dėmesį į antraštes. Ar jos nėra per daug sensacingos? Ar jos nežada kažko neįtikėtino? Pavyzdžiui: „ŠOKAS! To niekas nesitikėjo!”, „Jie slepia TIESĄ!”, „Tai pakeis VISKĄ!”. Tokie formulavimai sukurti specialiai, kad pritrauktų dėmesį, bet dažnai turinys neatitinka pažado.
Taip pat stebėkite, ar tekstas nėra pilnas gramatinių klaidų. Nors ir profesionalūs žurnalistai kartais padaro klaidų, bet jei tekstas atrodo kaip išverstas per automatinį vertėją arba parašytas skubant, tai gali būti signalas. Dezinformacijos kūrėjai dažnai dirba greitai ir masiniais kiekiais, todėl kokybė nukenčia.
Dar vienas požymis – kai informacija apie tą patį įvykį skiriasi nuo to, ką rašo kiti šaltiniai. Jei vienas portalas skelbia sensaciją, o visi kiti apie tai tyli arba pateikia visai kitokią versiją, verta suabejoti.
Ieškokite tos pačios informacijos kituose šaltiniuose
Vienas paprasčiausių būdų patikrinti informaciją – pabandyti ją rasti kituose šaltiniuose. Jei tai tikrai svarbus įvykis, apie jį tikrai rašys ne vienas žiniasklaidos kanalas. Nukopijuokite pagrindinę frazę ar įvykio pavadinimą ir įklijuokite į paieškos sistemą.
Svarbu ieškoti įvairių šaltinių – ne tik tų, kurie patvirtina pradinę versiją. Pažiūrėkite, ką rašo skirtingų politinių pažiūrų portalai, užsienio žiniasklaida, ekspertai. Jei informacija tikra, ją patvirtins nepriklausomi šaltiniai.
Kartais dezinformacija remiasi tikru įvykiu, bet iškraipo jo kontekstą ar detales. Pavyzdžiui, gali būti paimta tikra nuotrauka, bet pridėtas neteisingas aprašymas. Arba senas įvykis pateikiamas kaip naujas. Todėl svarbu ne tik patikrinti, ar įvykis vyko, bet ir ar jis vyko taip, kaip aprašoma, ir ar tai įvyko tada, kada teigiama.
Naudokite ir specializuotas faktų tikrinimo svetaines. Daugelyje šalių veikia nepriklausomos organizacijos, kurios profesionaliai tikrina viešojoje erdvėje sklindančią informaciją. Lietuvoje tokių iniciatyvų taip pat yra, ir jos gali padėti greitai išsiaiškinti, ar konkretus teiginys yra tikras.
Atpažinkite manipuliuotas nuotraukas ir vaizdo įrašus
Vaizdinė medžiaga atrodo įtikinama, todėl ja dažnai piktnaudžiaujama. Tačiau šiandien nuotraukas ir vaizdo įrašus redaguoti gali beveik bet kas, turintis kompiuterį ir nemokamų programų.
Vienas būdas patikrinti nuotrauką – naudoti atvirkštinę paiešką pagal paveikslėlį. Google, Yandex ir kitos paieškos sistemos leidžia įkelti nuotrauką ir surasti, kur dar ji pasirodo internete. Taip galite sužinoti, ar nuotrauka tikrai nauja, ar gal tai senas vaizdas, kuris dabar naudojamas kitame kontekste.
Atkreipkite dėmesį į smulkmenas nuotraukose. Ar šešėliai krenta logiška kryptimi? Ar proporcijos atrodo natūralios? Ar fone matyti detalės atitinka teigiamą vietą ir laiką? Kartais manipuliacijos būna akivaizdžios, tik reikia atidžiau pažiūrėti.
Su vaizdo įrašais sudėtingiau, bet ir čia yra ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Deepfake technologija leidžia sukurti įtikinamą vaizdo įrašą, kuriame žmogus tarsi sako tai, ko niekada nesakė. Tačiau dažnai būna nenatūralių veido judesių, keisto lūpų sinchronizavimo su garsu, arba vaizdo kokybė staiga keičiasi.
Taip pat svarbu žiūrėti, kas įkėlė vaizdo įrašą ir kada. Jei tai oficialus šaltinis, galima labiau pasitikėti. Jei tai atsitiktinis profilis be jokios istorijos, reikia būti atsargesniems.
Būkite atsargūs su statistika ir skaičiais
Skaičiai atrodo objektyvūs ir įtikinami, todėl dezinformacijoje jie naudojami labai dažnai. Tačiau statistiką lengva manipuliuoti – galima pateikti tik dalį duomenų, ištraukti iš konteksto, palyginti nesulyginama.
Kai matote statistinį teiginį, paklauskite savęs: iš kur tie skaičiai? Ar nurodomas šaltinis? Ar tai patikimas tyrimas, ar tik kažkieno nuomonė? Rimti tyrimai visada nurodo metodologiją, imtį, paklaidą. Jei to nėra, skaičiai gali būti tiesiog išgalvoti.
Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kaip pateikiami duomenys. Pavyzdžiui, procentai gali atrodyti įspūdingai, bet jei bazė maža, jie nieko nereiškia. Jei sakoma, kad „padidėjo 300 procentų”, bet iš tikrųjų tai reiškia, kad buvo 1, o tapo 4 atvejai – tai visai kitas vaizdas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Grafikai ir diagramos taip pat gali būti klaidinantys. Ašys gali būti iškreiptos, kad skirtumas atrodytų didesnis arba mažesnis, nei yra iš tikrųjų. Visuomet žiūrėkite į skalę ir į tai, kas tiksliai pavaizduota.
Supratimas apie savo pačių šališkumą
Vienas sunkiausių dalykų – pripažinti, kad ir mes patys nesame objektyvūs. Visi turime savo įsitikinimus, vertybes, patirtį, kuri formuoja tai, kaip suvokiame informaciją. Ir būtent tai daro mus pažeidžiamus dezinformacijai.
Kai matote informaciją, kuri puikiai dera su tuo, ką jau manote, būkite ypač budrūs. Tai paradoksalu, bet būtent tokią informaciją reikia tikrinti kruopščiausiai, nes esame linkę ją priimti be kritikos. Užduokite sau klausimą: ar aš norėčiau, kad tai būtų tiesa? Jei atsakymas „taip”, tai signalas būti atsargesniems.
Taip pat svarbu pripažinti, kad niekas nėra ekspertas visose srityse. Jei skaitote apie sudėtingą medicininę, ekonominę ar mokslinę temą, nesitikėkite, kad iš karto viską suprasite ir galėsite įvertinti. Geriau ieškokite, ką apie tai sako pripažinti specialistai, nei pasitikėkite pirmąja pasitaikiusia nuomone socialiniuose tinkluose.
Dar vienas aspektas – grupinis mąstymas. Jei visi jūsų draugai dalijasi kažkokia informacija, lengva pamanyti, kad ji tiesa. Bet socialiniai burbulai gali būti labai klaidinantys. Tai, kas atrodo kaip visuotinis sutarimas jūsų rate, gali būti visai kitaip vertinama už jo ribų.
Ką daryti aptikus dezinformaciją
Kai įsitikinote, kad informacija klaidinga, svarbu ne tik patiems jos netikėti, bet ir padėti kitiems. Tačiau čia reikia elgtis protingai, nes netinkamas reagavimas gali tik sustiprinti dezinformacijos sklaidą.
Pirmiausia, neskubėkite dalintis įrašo su komentaru „žiūrėkite, kokia nesąmonė”. Algoritmams nesvarbu, ar jūs dalijatės pritardami, ar kritikuodami – jie mato tik tai, kad turinys plinta. Geriau pranešti apie tokį turinį platformos administracijai. Visi socialiniai tinklai turi mechanizmus pranešti apie klaidinančią informaciją.
Jei matote, kad jūsų draugas pasidalino dezinformacija, galite švelniai atkreipti dėmesį privačioje žinutėje. Viešas gėdinimas paprastai neveikia – žmonės užsiima gynybinėje pozicijoje ir dar labiau įsitvirtina savo nuomonėje. Geriau pasiūlyti papildomų šaltinių, užduoti klausimų, kurie paskatintų pačiam permąstyti.
Svarbu ir patiems neplatinti nepatikrintos informacijos. Prieš dalindamiesi kažkuo, sustokite ir pagalvokite: ar tikrai žinau, kad tai tiesa? Ar patikrinau šaltinį? Ar suprantu kontekstą? Jei bent vienas atsakymas „ne”, geriau nespauskite „share” mygtuko.
Taip pat verta pasimokyti ir kitus – pasidalinkite šia informacija su draugais, šeima, kolegomis. Kuo daugiau žmonių supras, kaip atpažinti dezinformaciją, tuo sunkiau jai bus plisti.
Kaip išlikti budriems nesukuriant paranojos
Gali atrodyti, kad po viso šito reikėtų abejoti absoliučiai viskuo, ką matome internete. Bet tai nėra tikslas. Sveikas skepticizmas – taip, paranoja – ne.
Dauguma informacijos, kuria dalijamės kasdien, yra nekenksminga ir daugmaž teisinga. Problemos kyla tada, kai kalbama apie svarbius dalykus – politiką, sveikatą, saugumą, socialinius klausimus. Būtent čia dezinformacija daro didžiausią žalą ir būtent čia reikia būti budriems.
Išsiugdykite įprotį – prieš reaguodami į šokiruojančią informaciją, padarykite pauzę. Duokite sau kelias minutes ar net valandas. Emocijos aprims, ir galėsite įvertinti situaciją racionaliau. Dažnai po tokios pauzės paaiškėja, kad informacija buvo iškraipyta arba netgi visiškai klaidinga.
Naudokitės patikimais šaltiniais kaip pagrindiniais naujienų kanalais. Tai nereiškia, kad reikia aklai tikėti viskuo, ką jie rašo, bet profesionali žiniasklaida vis dėlto turi redaktorius, faktų tikrintojus, standartus. Tai nėra tobula sistema, bet ji daug patikimesnė nei atsitiktiniai įrašai socialiniuose tinkluose.
Ir svarbiausia – išlaikykite smalsumą ir norą mokytis. Pasaulis sudėtingas, ir dažnai nėra paprastų atsakymų. Jei kas nors siūlo labai paprastą paaiškinimą sudėtingam reiškiniui, greičiausiai kažkas ne taip. Tikrovė paprastai būna niuansuota, pilna pilkų atspalvių, o ne juoda balta.
Kritinis mąstymas – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinė praktika. Kuo dažniau jį taikysime, tuo lengviau taps atpažinti dezinformaciją ir apsaugoti save bei savo artimuosius nuo klaidinančio turinio. Ir nors tai reikalauja pastangų, rezultatas to vertas – galimybė orientuotis informacijos sraute ir priimti sprendimus remiantis tikrais faktais, o ne manipuliacijomis.
