Kodėl visi dabar kalba apie dezinformaciją?
Prisiminkite paskutinį kartą, kai skrolindami Facebook ar Instagram pamatėte šokiruojančią naujieną, kuri atrodė per daug sensacinga, kad būtų tiesa. O gal draugas pasidalino įrašu apie stebuklingą vaistą nuo visų ligų? Arba matėte video, kuriame politikas tariamai sako kažką visiškai neįtikėtino?
Dezinformacija socialiniuose tinkluose šiandien plinta greičiau nei bet kada anksčiau. Tai nebe tik teorinė problema – tai realus iššūkis, su kuriuo susiduriame kiekvieną dieną. Problema ta, kad mūsų smegenys evoliucijos būdu nėra prisitaikiusios prie tokio informacijos srauto. Mes linkę tikėti tuo, kas patvirtina mūsų įsitikinimus, ir dalintis tuo, kas sukelia stiprias emocijas – o būtent šiuos mechanizmus ir išnaudoja dezinformacijos kūrėjai.
Bet štai gera žinia: atpažinti melą nėra taip sunku, kaip atrodo. Reikia tik žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir turėti kelis patikrintus įrankius savo arsenale.
Stabtelėk prieš paspausdamas „Dalintis”
Pirmasis ir paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo dezinformacijos platinimo – tai trijų sekundžių pauzė. Skamba per paprasta? O vis dėlto tai veikia.
Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių dalijasi turiniu per pirmas 3-5 sekundes po to, kai jį pamato. Šiuo momentu jūsų sprendimą priima ne logika, o emocijos. Antraštė sukėlė pyktį? Iš karto norite, kad ir kiti tai matytų. Istorija nuostabi ir įkvepianti? Greičiau dalinkitės su draugais!
Štai ką daryti vietoj to:
Sustokite ir užduokite sau tris klausimus:
- Ar ši informacija sukelia labai stiprią emocinę reakciją?
- Ar ji patvirtina tai, ką jau tikiu, ar priešingai – labai prieštarauja mano įsitikinimams?
- Ar antraštė atrodo per daug sensacinga?
Jei bent į vieną klausimą atsakėte „taip” – tai raudonas signalas. Laikas gilintis toliau.
Šaltinio tikrinimas: kas iš tikrųjų tai parašė?
Dabar pereikime prie konkretesnių veiksmų. Vienas patikimiausių būdų atpažinti dezinformaciją – išsiaiškinti, kas yra tikrasis informacijos šaltinis.
Socialiniuose tinkluose dažnai matome įrašus su nuorodomis į straipsnius, bet kiek kartų tikrai paspaudėte ant tos nuorodos ir perskaitėte visą tekstą? Būkime sąžiningi – dažniausiai sprendžiame tik iš antraštės ir komentarų. Ir būtent tuo skaičiuoja dezinformacijos platintojai.
Praktiniai patarimai šaltinio tikrinimui:
Pirmiausia, pažiūrėkite į domeną. Ar tai žinomas naujienų portalas? Jei svetainės pavadinimas atrodo kaip žinomo portalo kopija (pvz., „delfi-naujienos.lt” vietoj „delfi.lt”), tai beveik garantuotai sukčiavimas. Dezinformacijos kūrėjai dažnai kuria svetaines, kurios atrodo panašios į patikimus šaltinius.
Antra, patikrinkite „Apie mus” skiltį. Jei svetainė neturi aiškios informacijos apie save, redakciją ar kontaktus – tai didelis raudonas vėliavėlis. Rimti žiniasklaidos šaltiniai visada nurodo, kas jie yra.
Trečia, pažiūrėkite į kitus straipsnius toje pačioje svetainėje. Jei matote daugybę sensacingų antraščių, nepagrįstų sveikatos patarimų ar konspiracinių teorijų – greičiausiai radote dezinformacijos šaltinį.
Vaizdų ir video patikrinimo gudrybės
Gyvenome laikais, kai sakoma „pamatyti – patikėti”, bet šiandien tai nebegalioja. Dirbtinio intelekto technologijos pasiekė tokį lygį, kad sukurti įtikinamą netikrą nuotrauką ar video gali net vidutiniškai techniškai pasiruošęs žmogus.
Tačiau yra keletas paprastų būdų patikrinti vaizdinę medžiagą:
Google atvirkštinė paieška – tai jūsų geriausias draugas. Tiesiog nukopijuokite nuotrauką arba įkelkite ją į Google Images paiešką. Dažnai paaiškės, kad „šiandien Vilniuje nufotografuotas” įvykis iš tikrųjų nutiko prieš trejus metus Ispanijoje.
Štai kaip tai padaryti: eikite į images.google.com, paspauskite fotoaparato ikoną paieškos laukelyje ir įkelkite nuotrauką arba įklijuokite jos nuorodą. Sistema parodys, kur dar internete ši nuotrauka buvo naudota.
Detalių tikrinimas – įsižiūrėkite į smulkmenas. Ar šešėliai krenta logiška kryptimi? Ar nėra keistų iškraipymų fone? Ar žmonių pirštai atrodo normaliai? (Dirbtinis intelektas dažnai susiduria su sunkumais vaizduodamas rankas.) Ar tekstas nuotraukoje nėra iškreiptas ar nelogiškos formos?
Video atveju atkreipkite dėmesį į lūpų judesius – ar jie tikrai atitinka žodžius? Ar nėra staigių perėjimų? Deepfake technologija vis dar dažnai palieka matomų artefaktų.
Faktų tikrinimo platformos – jūsų sąjungininkai
Nereikia būti detektyvu ar žurnalistu, kad patikrintumėte informaciją. Jau yra puikių įrankių, kurie tai daro už jus.
Lietuvoje veikia kelios faktų tikrinimo iniciatyvos, tokios kaip „Delfi Faktai” ir „15min Tiesos detektorius”. Šios platformos profesionaliai tikrina populiarias socialiniuose tinkluose sklindančias istorijas ir pateikia išsamią analizę.
Tarptautiniu mastu galite naudoti:
- Snopes.com – viena seniausių ir patikimiausių faktų tikrinimo svetainių
- FactCheck.org – daugiausia orientuota į JAV politiką, bet naudinga patikrinti plačiai pasklidusias istorijas
- AFP Fact Check – tarptautinės naujienų agentūros faktų tikrinimo skyrius
Paprasčiausias būdas: prieš dalindamiesi kažkuo šokiruojančiu, įveskite Google paieškoje pagrindinius raktažodžius kartu su žodžiu „fact check” arba „melas”. Jei tai dezinformacija, greičiausiai kas nors jau yra tai patikinęs.
Dėmesio emociniams manipuliacijoms
Dezinformacija retai kada apeloja į jūsų protą – ji tiesiogiai kreipiasi į emocijas. Ir tai veikia neįtikėtinai efektyviai.
Pastebėjote, kaip daugelis melagingų istorijų sukelia itin stiprią reakciją? Pykčio, baimės, pasipiktinimo arba, priešingai, neįtikėtino džiaugsmo? Tai ne atsitiktinumas. Tyrimai rodo, kad turinys, sukeliantis stiprias emocijas, dalijamas 2-3 kartus dažniau nei neutralus.
Atpažinkite emocines manipuliacijas:
Jei antraštė naudoja tokius žodžius kaip „ŠOKAS”, „SKANDALAS”, „NIEKAM NESAKYK”, „JŪSŲ GYDYTOJAS TO NENORI, KAD ŽINOTUMĖTE” – tai beveik garantuotai manipuliacija. Rimti žiniasklaidos šaltiniai nenaudoja tokio sensacingo žargono.
Taip pat būkite atsargūs su istorijomis, kurios pernelyg idealiai atitinka jūsų pasaulėžiūrą. Jei kažkas atrodo kaip „tobulas” pavyzdys, kodėl jūsų įsitikinimai teisingi, o oponentai – visiškai klaidingai, sustokite. Tikrasis pasaulis retai būna toks juodai baltas.
Konteksto svarba: kai tiesa tampa melu
Vienas klastingiausių dezinformacijos tipų – tai tikros informacijos naudojimas klaidingame kontekste. Nuotrauka gali būti tikra, citata – autentiška, bet kai ji pateikiama netinkamame kontekste, tampa dezinformacija.
Pavyzdžiui, politiko citata ištraukta iš konteksto gali skambėti visiškai priešingai nei buvo sakoma. Senos nelaimės nuotraukos gali būti pateikiamos kaip naujas įvykis. Statistika gali būti tikra, bet pateikta taip, kad sukuria klaidingą įspūdį.
Kaip tikrinti kontekstą:
Ieškokite originalaus šaltinio. Jei tai citata, pabandykite rasti visą kalbą ar interviu. Jei tai statistika, ieškokite originalaus tyrimo. Dažnai paaiškėja, kad pilnas kontekstas visiškai pakeičia prasmę.
Pasitikrinkite datas. Ar ši informacija aktuali dabar, ar tai senas įvykis, pateikiamas kaip naujas? Dezinformacijos kūrėjai dažnai „perdirbina” seną turinį, žinodami, kad žmonės nepatikrins datos.
Perskaitykite daugiau nei tik antraštę. Kartais net pačiame straipsnyje yra informacijos, kuri prieštarauja sensacingai antraštei, bet dauguma žmonių jos nepasiekia.
Kai abejojate – nekomentuokite ir nedalinkitės
Štai tiesa, kurios niekas nemėgsta girdėti: kiekvieną kartą, kai komentuojate ar dalijatės įrašu – net jei kritikuojate jį – jūs padėdate jam plisti. Socialinių tinklų algoritmai neskiria teigiamo ir neigiamo dėmesio. Jiems svarbu tik tai, kad turinys generuoja reakcijas.
Matėte melagingą įrašą? Jūsų pirmasis impulsas gali būti parašyti komentarą, paneigiantį jį. Bet tuo pačiu jūs padarote, kad šis įrašas pasieks dar daugiau žmonių. Tai paradoksas, bet būtent taip veikia socialiniai tinklai.
Ką daryti vietoj to:
Jei tai rimta dezinformacija, praneškite platformai. Facebook, Instagram, Twitter ir kiti tinklai turi mechanizmus pranešti apie melagingą turinį. Nors jie nevisada veikia tobulai, tai efektyvesnis būdas nei viešas ginčas komentaruose.
Jei norite įspėti draugus, geriau parašykite jiems asmeninę žinutę su nuoroda į faktų patikrinimą, nei komentuokite viešai. Taip informuosite žmones neprisidėdami prie dezinformacijos sklaidos.
Ir svarbiausia – jei abejojate, tiesiog praleiskite. Nebūtina reaguoti į viską, ką matote internete. Kartais geriausias veiksmas – tai jokio veiksmo.
Jūsų atsakomybė skaitmeniniame pasaulyje
Dezinformacija socialiniuose tinkluose nėra problema, kuri išnyks savaime. Priešingai – su tobulėjančiomis technologijomis ji tik didės. Bet tai nereiškia, kad esame bejėgiai.
Kiekvienas iš mūsų yra šios ekosistemos dalis. Kiekvieną kartą, kai sustojame prieš dalindamiesi, patikriname šaltinį ar užduodame kritinį klausimą, darome internetą šiek tiek geresnę vietą. Tai nėra dramatiška, bet būtent iš tokių mažų veiksmų susideda dideli pokyčiai.
Įsiminkite: jūs nesate atsakingi už tai, kad patikėjote dezinformacija. Profesionalūs manipuliatoriai dirba su milijoniniais biudžetais ir psichologų komandomis, kad sukurtų kuo įtikinamesnius melus. Bet jūs esate atsakingi už tai, ką darote, kai sužinote tiesą.
Praktikuokite šiuos septynis būdus, kol jie taps įpročiu. Mokykite jų savo vaikus, tėvus, senelius. Dalinkitės šia informacija su draugais. Nes galiausiai geriausias ginklas prieš dezinformaciją – tai išsilavinusi, kritiška ir atsakinga visuomenė. Ir tai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų.
