Kodėl namų projektai dažnai lieka nebaigti
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą jausmą, kai namuose kaupiasi nepadarytų darbų sąrašas. Čia reikia pataisyti tekantį čiaupą, ten – pagaliau išrūšiuoti seną drabužių spintą, o dar tas langas jau pusę metų laukia naujo sandarinimo. Problema ne ta, kad neturime laiko ar noro – problema ta, kad neturime sistemos.
Daugelis žmonių puikiai tvarkosi su darbo užduotimis biure, naudoja įvairias programėles ir metodus, bet grįžę namo viskas virsta chaosišku „reikėtų kažkada padaryti” sąrašu. Namų projektai skiriasi nuo darbo užduočių – jie neturi griežtų terminų, už juos niekas nemoka, o kartais net neaišku, nuo ko pradėti.
Tačiau būtent dėl šios laisvės ir lankstumo namų projektams reikia dar tvirtesnės struktūros. Ne biurokratinės, o tokios, kuri padėtų nesijausti užgriautam ir žinotų, ką daryti toliau.
Pirmasis žingsnis: surinkti viską į vieną vietą
Prieš kurdami bet kokią sistemą, turite žinoti, su kuo iš tikrųjų susiduriate. Daugelis žmonių laiko užduotis galvoje, ant lipnių lapelių ant šaldytuvo, telefono užrašuose ir dar kažkur bloknotėlyje. Tai garantuotas būdas nieko nepadaryti.
Skirkite valandą ar dvi ir išrašykite absoliučiai viską, kas jums šauna į galvą dėl namų. Visus tuos smulkius dalykus, kuriuos pastebite praeidami pro šalį ir galvojate „reikėtų”. Visus tuos didesnius projektus, apie kuriuos svajojate. Viską.
Nerūšiuokite, nevertinkite, tiesiog rašykite. Jei galvojate „reikėtų išvalyti garažą” – rašykite. Jei galvojate „gal pagaliau perdažyti svetainę” – ir tai rašykite. Šiame etape svarbu ištuštinti galvą, nes kol visa tai sukasi mintyse, jūs negalite galvoti apie nieką kita.
Kai turėsite tą sąrašą (tikėtina, kad jame bus 30-50 dalykų, o gal ir daugiau), pajusite keistą palengvėjimą. Tai normalu – jūs ką tik perkėlėte naštą iš savo galvos į popierių.
Antrasis žingsnis: atskirti projektus nuo užduočių
Dabar prasideda įdomesnė dalis. Pažiūrėkite į savo sąrašą ir pradėkite skirti, kas yra viena užduotis, o kas – projektas, reikalaujantis kelių žingsnių.
„Pakeisti lemputę koridoriuje” – tai užduotis. Galite ją padaryti per penkias minutes. „Sutvarkyti rūsį” – tai projektas. Jame gali būti dešimtys atskirų užduočių: nuspręsti, ką išmesti, nusipirkti lentynų, surūšiuoti daiktus, išvalyti, suorganizuoti.
Šis skirtumas yra esminis. Daugelis žmonių užstringa būtent todėl, kad į projektą žiūri kaip į vieną užduotį. Matote sąraše „sutvarkyti rūsį”, jaučiate, kad tai užims visą dieną, ir nuolat atidedate. Bet jei tą patį projektą suskaidysite į mažesnes užduotis, staiga tampa įmanoma padaryti bent vieną dalyką šį savaitgalį.
Paimkite kiekvieną savo sąrašo punktą, kuris atrodo kaip projektas, ir paklauskite savęs: „Koks būtų pirmasis konkretus veiksmas?” Ne abstraktus „pradėti tvarkyti”, o konkretus – pavyzdžiui, „nusipirkti dešimt dėžių daiktams”. Tai ir yra tikroji užduotis.
Trečiasis žingsnis: nustatyti prioritetus pagal poveikį
Turite sąrašą, turite užduotis – bet nuo ko pradėti? Čia daugelis žmonių daro klaidą ir bando viską rūšiuoti pagal skubumą arba svarbą. Namų projektams geriau veikia kitas principas – poveikis jūsų kasdieniam gyvenimui.
Užduokite sau klausimą: kuris iš šių dalykų, jei būtų padarytas, labiausiai pagerintų mano kasdienybę? Galbūt tai tas tekantis čiaupas, kuris jus erzina kiekvieną rytą. Galbūt tai chaotiškas drabužių kambarys, kuriame kiekvieną rytą praleidžiate dešimt minučių ieškodami reikiamo daikto.
Nebūtinai tai bus didžiausi projektai. Kartais nedidelis pataisymas gali duoti didžiulį psichologinį palengvėjimą. Viena moteris pasakojo, kad jai pakeitus sudaužytą vonios veidrodį (užduotis, kurią atidėliojo pusę metų), ji pajuto tokį pasitenkinimą, jog tai ją motyvavo imtis ir kitų seniai atidėliotų darbų.
Pažymėkite savo sąraše 3-5 dalykus, kurie duotų didžiausią poveikį. Tai bus jūsų pirmieji taikiniai.
Ketvirtasis žingsnis: susieti užduotis su konkrečiu laiku
Štai kur dauguma namų projektų žlunga. Žmonės turi sąrašą, žino, ką daryti, bet niekada neskiria tam konkretaus laiko. „Padarysiu, kai turėsiu laiko” – tai sakinys, kuris garantuoja, kad niekas nebus padaryta.
Laiko niekada neatsiranda savaime. Jį reikia sukurti. Pažiūrėkite į savo savaitę ir raskite konkrečius laiko blokus namų projektams. Galbūt tai šeštadienio rytas nuo 9 iki 11. Galbūt tai trečiadienio vakaras po vakarienės. Nesvarbu, kada – svarbu, kad tai būtų konkretus laikas kalendoriuje.
Ir čia svarbus niuansas: nepriskiriate sau per daug. Jei turite dvi valandas šeštadienį, pasirinkite vieną ar dvi užduotis, kurias tikrai galite padaryti per tą laiką. Geriau padaryti mažiau ir pajusti pasitenkinimą, nei planuoti per daug ir vėl nusivilti savimi.
Vienas vyras pasakojo, kad jis sau nustato „namų projektų valandą” kiekvieną sekmadienio popietę. Per tą valandą jis padaro vieną dalyką iš sąrašo. Tik vieną. Per metus tai sudaro 52 padaryti dalykai. Neblogai, tiesa?
Penktasis žingsnis: sukurti vizualią sistemą
Skaitmeninės programėlės yra puikios, bet namų projektams dažnai geriau veikia kažkas vizualaus, ką matote kasdien. Gali būti lenta virtuvėje, magnetinis planeris ant šaldytuvo, arba net paprasta lentelė ant sienos.
Svarbu, kad matytumėte savo pažangą. Žmonės yra vizualūs – kai matome, kad kažkas juda į priekį, tai mus motyvuoja tęsti. Galite naudoti paprastą sistemą su trimis stulpeliais: „Planuojama”, „Daroma”, „Padaryta”.
Kai pradedate užduotį, perkeliate ją į „Daroma”. Kai baigiате – į „Padaryta”. Ir štai čia slypi magija: to „Padaryta” stulpelio augimas yra neįtikėtinai motyvuojantis. Matote konkretų rezultatą.
Kai kurie žmonės naudoja spalvų kodavimą – skirtingos spalvos skirtingoms namų zonoms ar projektų tipams. Kiti naudoja lipnius lapelius, kuriuos galima lengvai perkelti. Raskite tai, kas jums veikia, bet padarykite tai matomą.
Viena šeima pasidarė didelę lentą koridoriuje, kur visi šeimos nariai gali matyti, kas vyksta. Tai ne tik padeda organizuoti darbus, bet ir sukuria tam tikrą atskaitomybės jausmą – kai visi mato, kad kažkas yra „Daroma” stulpelyje jau dvi savaites, tai skatina tą užduotį pagaliau užbaigti.
Šeštasis žingsnis: įtraukti šeimą ar namų ūkio narius
Jei gyvename ne vieni, namų projektai neturėtų būti tik vieno žmogaus našta. Bet kaip įtraukti kitus, kad tai neatrodytų kaip prievartinis darbas?
Pirma, būkite skaidrūs dėl to, kas reikia padaryti. Kai sistema yra matoma ir aiški, žmonės natūraliai labiau linkę prisidėti. Antra, leiskite kitiems pasirinkti, ką jie norėtų daryti. Galbūt jūsų partneriui patinka darbai lauke, o jums – organizavimas viduje. Naudokite tai.
Šeimos susirinkimai gali skambėti formaliai, bet kartą per savaitę praleisti 15 minučių aptariant, kas bus daroma artimiausiomis dienomis, gali sutaupyti daug nesusipratimų ir nusivylimų. Tai gali būti neformalu – kavos puodelis sekmadienio rytą ir greitas žvilgsnis į lentą.
Vaikams taip pat galima priskirti užduotis, pritaikytas jų amžiui. Ir ne tik kasdienes pareigas, bet ir dalyvavimą projektuose. Penkmetis gali padėti rūšiuoti žaislas, dvylikametis – padėti dažyti tvorą. Tai ne tik padeda jums, bet ir moko juos atsakomybės ir projektų valdymo įgūdžių.
Septintasis žingsnis: peržiūrėti ir koreguoti sistemą
Sistema, kuri veikia šį mėnesį, gali neveikti kitą. Gyvenimas keičiasi, prioritetai keičiasi, ir jūsų užduočių valdymo sistema turi būti pakankamai lanksti, kad prisitaikytų.
Kartą per mėnesį skirkite 20-30 minučių peržiūrėti savo sistemą. Kas veikia? Kas neveikia? Ar yra užduočių, kurios „Daroma” stulpelyje jau amžinybę? Galbūt jas reikia suskaidyti smulkiau arba pripažinti, kad jos iš tikrųjų nėra prioritetas.
Taip pat peržiūrėkite, kas nauja atsirado. Namai – tai gyvas organizmas, nuolat atsiranda naujų dalykų, kuriuos reikia padaryti. Pridėkite juos į sistemą, įvertinkite prioritetus, paskirskite laiką.
Ir svarbiausia – būkite sau atlaidūs. Bus savaičių, kai nieko nepadarysite. Bus projektų, kurie užtruks dvigubai ilgiau, nei planavote. Tai normalu. Sistema nėra tam, kad jaustumėtės kalti – ji tam, kad padėtų judėti į priekį savo tempu.
Kai sistema tampa gyvenimo būdu
Po kelių mėnesių naudojant tokią sistemą, kažkas keista nutinka. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip dar viena prievolė, tampa natūralia jūsų gyvenimo dalimi. Jūs nebegalvojate apie tai kaip apie „sistemą” – tai tiesiog būdas, kaip tvarkote namus.
Namai pradeda jaustis kitaip. Ne todėl, kad staiga viskas tobula, bet todėl, kad jaučiate kontrolę. Žinote, kas reikia padaryti, turite planą, kaip tai padaryti, ir matote pažangą. Tas nuolatinis nerimo fonas – „turėčiau kažką daryti, bet nežinau ką” – išnyksta.
Ir štai kas įdomu: kai turite veikiančią sistemą namų projektams, tai dažnai persikelia ir į kitas gyvenimo sritis. Pradedame taikyti tuos pačius principus asmeniniams projektams, hobio užsiėmimams, net svajoms, kurias seniai norėjome įgyvendinti.
Galiausiai, efektyvi užduočių valdymo sistema – tai ne apie tobulumą ar apie tai, kad viskas būtų padaryta. Tai apie tai, kad gyventumėte savo namuose, o ne jaustumėtės kaip nuolatinis jų skolininkas. Tai apie tai, kad turėtumėte energijos ne tik darbams, bet ir malonumams. Ir tai apie tai, kad kai pagaliau atsisėdate vakare su knyga ar filmu, galėtumėte mėgautis tuo be kaltės jausmo dėl nepadarytų darbų.
Sistema veikia ne todėl, kad ji sudėtinga ar tobula, bet todėl, kad ji paprasta, matoma ir pritaikyta jūsų gyvenimui. Pradėkite nuo šių septynių žingsnių, pritaikykite juos sau, ir per kelis mėnesius pamatysite skirtumą ne tik namuose, bet ir savyje.
